Klinikoje konsultuojami ir gydomi kūdikiai, vaikai, paaugliai bei suaugusieji, sergantys odos ligomis. Pacientams skiriamas gydymas, taikant vietinius, sisteminius vaistus, smulkias chirurgines intervencijas. Klinikoje atliekami visi odos ligų diagnostikai būtini tyrimai bei odos biopsija ir morfologinis odos ištyrimas.
Kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, atsirandantis, kai dirginanti medžiaga liečia odą ir sukelia arba iritacinę (dirginančią), arba alerginę reakciją. Pagal tai, kokia reakcija sukeliama, kontaktinis dermatitas yra skirstomas į dvi rūšis: alerginį ir iritacinį. Kontaktinis dermatitas yra dažniausia profesinė odos liga (85-95 procentai iš visų profesinių odos ligų), ypač dažnai ja serga kirpėjai bei manikiūrininkai. Manoma, kad bendras sergamumas kontaktiniu dermatitu populiacijoje siekia nuo 2 iki 6 proc.
Straipsnelis apie kontaktinį dermatitą parengtas J. Šeškevičiūtės (spausti čia)
Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas (alergoia), kilęs alergeno (dirgiklio) kontakto vietoje dėl organizmo įsijautrinimo (lėtos alerginės reakcijos), t. y. po pakartotinio cheminių, fizinių, biologinių ir kitokių dirgiklių poveikio odai.
Pagrindiniai alerginio kontaktinio dermatito simptomai:
- odos paraudimas, patinimas;
- odos bėrimas, niežulys.
Egzema – neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Sukelia įvairūs dirgikliai, dažniausiai darbe ir buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės, kai kurie išoriškai vartojami vaistai, augalai, mikrobai.
Atopinis dermatitas-neurodermitas, atopinė egzema, endogeninė egzema – tai dažna lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas intensyvus niežėjimas. Šia liga ypač dažnai serga vaikai. Siejama su alergine astma, alerginiu rinokonjunktyvitu.
Pagrindiniai atopinio dermatito atsiradimą skatinatys veiksniai:
- gyvenimo kokybės pokyčiai;
- darbo ir mokymosi bei kitos veiklos sutrikimai.
Ichtiozė – tai autosominiu dominantiniu būdu paveldimas odos sausumas ir pleiskanojimas, ryškiausias ant tiesiamųjų galūnių paviršių ir susijęs su plaukų folikuline keratoze bei atopija.
Žvynelinė (psoriasis) – viena iš odos ligų. Tai lėtinė odos liga, pasireiškianti odos uždegimu ir odą dengiančiais sidabro spalvos žvyneliais. Žvyneliai susiformuoja iš odos išorinio sluoksnio ląstelių, besidalijančių greičiau nei normaliai ir besikaupiančių odos paviršiuje. Normaliai odos ląstelės subręsta ir pasišalina nuo odos paviršiaus per 28–30 dienų. Sergant žvyneline (psoriaze), odos ląstelės subręsta per 3–6 dienas ir nepasišalina nuo odos paviršiaus, o kaupiasi, susiformuodamos į žvynelius panašias struktūras. Žvyneline visame pasaulyje serga nuo 2 iki 5 proc. gyventojų. Naujausių tyrimų duomenimis, žvynelinės paplitimas įvairiose šalyse yra nevienodas.
Parapsoriazė – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti švelniu odos uždegimu su lengvu pleiskanojimu bei galimu limfmazgių pakitimu.
Rožinė dedervinė – tai ūminė odos liga, pasireiškianti rožinės spalvos pleiskanojančiomis, apvaliomis ar ovaliomis dėmėmis.
Monetiškasis dermatitas – tai lėtinė odos liga, pasireiškianti monetos dydžio odos išbėrimu su galimo šlapiavimo reiškiniais bei niežuliu.
Seborėjinis dermatitas – tai lėtinis seborėjinių odos vietų uždegimas (seborėjinės kūno vietos: veidas, plaukuotoji galvos dalis, krūtinės vidurys, tarpumentė, natūralios kūno raukšlės).
Plokščioji raudonoji kerpligė (lichen planus), anksčiau vadinta raudonąja kerplige (lichen ruber planus) – tai neinfekcinė, lėtinė odos ir gleivinių liga, kuri pasireiškia būdingu bėrimu ir stipriu odos niežėjimu.
Pagrindinis plokščiosios raudonosios kerpligės simptomas – plokšti, apvalūs, blizgantys, rausvai melsvi ar violetinio atspalvio odos mazgeliai.
Pūslinės odos ligos – didelė grupė įvairių odos ligų, pasireiškiančių įvairaus diametro pripildytomis skysto turinio pūslėmis.
Žiedinė granulioma – tai besimptomis žiedinis, iš centro plintantis papulinis-mazgelinis bėrimas su periferiniu vainikėliu.
Kietligė (sklerodermija) – lėtinė sisteminė autoimuninė liga, kuriai būdinga odos ir poodinių audinių sukietėjimas. Šios ligos formos įvairios. Sisteminės sklerodermijos sukeltas procesas vyksta ne tik odoje, tai pirminė savarankiška (idiopatinė) odos ir vidaus organų stromos jungiamojo audinio fibrozė, susijusi su padidėjusia kolageno sinteze. Sergant šia liga pažeidžiami plaučiai, stemplė ir kiti vidaus organai – jie surandėja. Tai labai reta liga – iš 100 tūkst. gyventojų ja serga 3 žmonės. Ribota sklerodermija – griežtai riboti sukietėjusios odos židinys ar židiniai. 15 proc. sergančių linijine sklerodermija ligonių sudaro vaikai.
Daugiaformė eksudacinė raudonė – tai ūminis ar lėtinis polietiologinis sindromas, pasireiškiantis „vyzdžio“ ar „taikinio“ tipo fenomenu, papulėmis mažesniu ar ypatingai gausiu kūno išbėrimu.
Mazginė raudonė – daugelio priežasčių sukeliama odos ir paodžio liga, pasireiškianti skausmingais ir kietais mazgais.
Gangreninė pioderma – tai ūmus ar lėtinis odos susirgimas, pasireiškiantis skausmingomis opomis bei nekroze su periferijoje einačiu melsvai violetio atspalvio pūsliniu lankeliu.
Aknė, jai artimos ir panašios ligos:
- Paprastieji, jaunatviniai, vėlyvieji moterų spuogai.
- Aknė – dažna lytinio brendimo liga. Spuogų atsiradimą lemia riebalų liaukų sekrecijos padidėjimas, jų latakėlių ragėjimo sutrikimas, mikrobų dauginimasis, uždegimas.
- Rožinė, rožiniai spuogai – lėtinis, dažnai paūmėjantis, į aknę panašių ligų grupei priskiriamas ir stipriai su kapiliarų išsiplėtimu susijęs odos susirgimas, pažeidžiantis centrinę veido dalį (skruostus, smakrą, nosį, kaktą).
- Perioralinis dermatitis– tai lėtinė, recidyvuojanti, į raudonį panaši, neaiškios etiologijos, dažniausiai jaunų moterų liga, kuriai būdinga lokalizuotis aplink burną, rečiau – aplink akis.
Bakterinės ligos:
- Paprastoji impetiga – labai užkrečiama vaikų ir jaunuolių liga, kuriai būdingas staigus bėrimų išplitimas.
- Folikulitas – tai plauko maišelio uždegimas, kuris gali būti paviršinis ir gilusis. Kai uždegimas apima audinius aplink folikulą, ši liga vadinama perifolikulitu. Dažnai folikulitas painiojamas su paprastaisiais spuogais.
- Furunkulas, karbunkulas, abscesas paprastai atsiranda plaukuotoje odoje. Tai plauko maišelio ir aplinkinių audinių uždegimas. Šis uždegimas apima ne tik plauko šaknį ir maišelį, bet ir riebalų liauką bei gali išplisti net į paodį. Voties piežastis – bakterinė infekcija. Ją prasidėti skatina odos pakitimai: niežai, egzema. Taip pat tam tikros organizmo charakteristikos: cukrinis diabetas, badavimas, vitaminų stoka, nusilpęs imunitetas bei higienos nesilaikymas. Furunkulas dažnai atsiranda tose vietose, kurios yra trinamos: sprando, juosmens, kirkšnių srityse, tačiau gali atsirasti ir kitur.
- Rožė ir celiulitas – tai ūmus bakterinis odos ir paodžio uždegimas, lydimas karščiavimo, skausmo, galūnės patinimo, paraudimo.
- Laimo boreliozė – liga, kurią sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi, kurias perneša erkės. Pirmieji Laimo boreliozės požymiai išryškėja po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Erkės įkandimo metu borelijos patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Užsikrėtus Laimo liga, erkės įkandimo vietoje odoje atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo dydį ir formą. Vėliau ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvuoju ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt. Atsiradus šiems ligos požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Virusinės ligos:
- Paprastoji ir juostinė pūslelinė – tai virusinė, dažna ir labai užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti pūslelių (grupėmis) susiformavimu. Ją sukelia visur paplitę herpes simplex virusai (HSV), kurie yra dviejų tipų (serovarų): a) HSV-1 ir b) HSV-2, turintys DNR ir priklausantys Herpesviridae šeimai.
- Užkrečiamasis moliuskas – tai užkrečiama virusinė odos liga, kuriai būdingos balzganos papulės, kurių centras bambiškai įdubęs (umbilicatio). Dažniausiai serga vaikai, jauni ir lytiškai aktyvūs žmonės. Dažniau serga vyrai negu moterys. Šią ligą sukelia Molluscum contagiosum virusas (I ir II tipo poksviridai). Užsikrečiama tiesiogiai – žmogus nuo žmogaus, taip pat lytiškai santykiaujant, autoinokuliacijos būdu.
- Karpos – virusinis susirgimas, kuomet odoje atsiranda baltos ar šviesiai pilkšvos spalvos nelygiu paviršiumi mazgelių, vešint epidermiui ir speneliniam dermos sluoksniui.
- Smailiagalės karpos – tai karpučių pavidalo išaugos, atsiradusios ant išorinių lytinių organų. Simptomai: trapios, linkusios greitai kraujuoti, žiedinio kopūsto formos, gaidžio skiauterės formos išaugėlės. Kondilomos (šalinamos radiochirurginiu būdu ir / ar moderniais imunomoduliaciniais vaistais).
Vitiligo – tai būklė, kai oda netenka pigmento melanino, lemiančio odos, plaukų ir akių spalvą. Šia liga serga 1-2 iš 100 žmonių. Baltmė pasireiškia, kai žūva melaniną gaminančios ląstelės arba dėl kažkokių priežasčių jo nebegamina. Baltmei būdingos įvairios formos baltos odos dėmės, ji taip pat gali paveikti akis, burnos ar nosies gleivinę, plaukus. Baltme serga ir vyrai, ir moterys, visų rasių atstovai, tačiau ji labiau pastebima, jei žmogaus oda yra tamsi.
Dilgėlinė-– gana klastinga ir paplitusi liga. Įvairių autorių duomenimis, nuo 12–23,5 proc. iki 70–80 proc. gyventojų nors kartą per gyvenimą susirgo. Vieniems ji lieka tik vieninteliu nemaloniu epizodu, kitiems tampa ilgai trunkančia, vis pasikartojančia liga.
Vilkligė diskoidinė-t.y. lėtinė uždegiminė autoimuninė odos liga, pažeidžianti saulėje eksponuojamus odos paviršius.
Sarkoidozė-tai lėtinė nežinomos kilmės liga, pažeidžianti daugelį organų. Dažniausiai pažeidžia plaučius, taip pat odą, limfmazgius, širdį, blužnį, kasą, akis, nervų sistemą. Tai jungiamojo audinio liga, kuriai būdingas kalcio padidėjimas kraujyje.
Nėštumo dermatozės-grupė odą pažeidžiančių ligų, pasireiškiančių nėštumo metu.
Pretibialinė mixedema-lėtinė odos liga, pasireiškianti dėl medžiagų apykaitos sutrikimo sergant skydliaukės patologija.
Xanteliazmos-tai liga, kai dėl riebalų ir medžiagų apykaitos sutrikimo susiformuoja riebalinės plokštelės vokų sr.gelsvai-rusvo atspalvio.
Odos limfomos ir sarkomos: T ląstelių limfoma.
Grybelinės ligos:
- Nagų grybelis-t.y.grybelinės infekcijos sukelta nagų liga
- Odos, galvos plaukuotosios dalies ir nagų grybelinės ligos diagnozuojamos, įvertinus klinikinį vaizdą, ligos trukmę, lydinčius susirgimus, jau taikytą gydymą, mikrobiologinius laboratorinius tyrimus ir nustačius sukėlėjų rūšį pasėliu, kuris leidžia tiksliau parinkti vaistus. Nustatomas lygiosios odos grybelis, įvairiaspalvė dedervinė, gilioji mikozė. Gydoma vietiniais ar geriamaisias medikamentais, esant itin pakitusiai nago plokštelei, gali būti taikomas ir chirurginis nago plokštelės pašalinimas.
Kitos ligos:
- Sezary sindromas
- Kapoši sarcoma
Genetinės, metabolinės, endokrininės ligos
- Xantomos ir ksantomatozė- patologinis darinys, atsirandantis odoje arba kituose audiniuose, sutrikus riebalų apykaitai. Ksantomos susidarymo metu kaupiasi fagocitai, turintys cholesterolio arba trigliceridų. Yra žinomos infiltracinė, fibrozinė, mazginė ir eruptyvinės ksantomų formos ir tipai.
- Diabetinė nekrobiozė-t.y.lėtinė uždegiminė liga, atsirandanti sergant cukralige, dažniausiai pažeidžianti blauzdų priekinius paviršius.
Vaskulitai-t.y. autoimuninių odos ligų grupė, pažeidžianti įvairaus kalibro kraujagyslių sieneles
Autoimuninės ir reumatinės ligos:
- Dermatomiozitas– tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. Simptomai: raumenų skausmas, silpnumas, galūnių silpnumas, odos paraudimai, bėrimai
- Sklerodermija(Kietligė)
- Raudonoji vilkligė
Pigmentacijos sutrikimas
- Pigmentacijos pokyčiai po uždegimo
- Melasma-pigmentacijos sutrikimo liga, kuri pasireiškia padidintu pigmento kiekiu veide pilkai rudo atspalvio
Randai:
- Atrofiniai
- Hipertrofiniai
- Keloidiniai.